Norint pateikti būtent Jums aktualią informaciją, šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies). Tęsdami naršymą Jūs išreiškiate sutikimą dėl slapukų įrašymo. Plačiau apie slapukų naudojimą skaitykite čia.

Gerai
Atgal
2019-07-25

Teisininko komentaras: kaip vyksta priverstinis turto pardavimas iš varžytynių?

Martyna Jonuškaitė, advokato padėjėja, atstovaujanti UAB „Legal Balance“
 
Įvairių subjektų Lietuvoje organizuojamose varžytynėse per metus parduodamo turto vertė siekia dešimtis, net šimtus milijonų eurų. Varžytynėse įsigyjamas ne tik nekilnojamasis turtas, bet ir lėktuvai, gamyklos, baldai, muzikos instrumentai bei meno kūriniai. 
 
Tad ką verta žinoti apie šį procesą? 
 
Kas gali dalyvauti ir koks turtas parduodamas?
 
o Varžytynėse dalyvauti gali visi. Išimtis taikoma antstoliui, kuris organizuoja varžytynes, toje pačioje kontoroje dirbantiems kitiems antstoliams ir personalui, o taip pat jų visų artimiems giminaičiams ir sutuoktiniams. 
o Dalyvio atpažinimas. Varžytynėse pageidaujantis dalyvauti asmuo (pats arba jo atstovas) turi identifikuotis elektroninėmis priemonėmis, o varžytynės vyksta specialiame interneto portale.
o Dalyvio mokestis. Varžytynių dalyviu asmuo tampa, kai sumoka 10 proc. pradinės turto pardavimo kainos dydžio mokestį į specialią sąskaitą. 
o Turtas. Varžytynėse gali būti parduodamas nekilnojamasis ar kitoks registruojamas turtas, vertas ne mažiau kaip 2 tūkst. eurų, o taip pat daugiau kaip 30 tūkst. eurų vertas kitoks turtas (turto vienetas). 
o Įkainojimas. Iki varžytynių turtas turi būti įkainojamas. Turto kainą antstolis nustato pagal jo nusidėvėjimą, rinkos kainą, taip pat atsižvelgdamas į skolininko ir išieškotojo nuomones. Paprastai turto kainą nustato turtą areštavęs antstolis, tačiau tai padaryti gali ir ekspertas. Pastarasis procese dalyvauja, jei skolininkas ar kreditorius nepritaria antstolio nustatytai turto kainai ar pačiam antstoliui iškyla klausimų dėl turto vertės.
 
Ką reikia žinoti apie varžytynių organizavimą?
 
o Varžytynes organizuoja antstoliai. 
o Jos vyksta specialiame portale www.evarzytynes.lt tik darbo dienomis. 
o Iki varžytynių pabaigos bet kuris pageidaujantis asmuo gali „gyvai“ apžiūrėti parduodamą turtą. 
o Varžytynių principas labai paprastas: jos vyksta didinant parduodamo turto kainą.
o Kainą didinti galima automatiniu arba neautomatiniu būdais. Automatiniu būdu nustatyta kaina padidėja iš karto po kito dalyvio pasiūlymo. Tai, kiek padidėja kaina (intervalą), dalyvis nustato iš anksto. Kaina didinama iki dalyvio iš anksto nustatytos didžiausios siūlomos kainos. 
o Siūloma nauja kaina gali būti tik didesnė už pradinę kainą. Kiekvienas kainos padidėjimas (intervalas) turi būti ne mažesnis negu 0.5, 0.3 arba 0.1 proc. – priklausomai nuo pradinės turto kainos. Kuo kaina didesnė, tuo intervalas mažesnis. 
o Varžytynių laimėtoju paskelbiamas didžiausią kainą pasiūlęs dalyvis. 
o Varžytynės laimėjusio dalyvio pasiūlyta kaina kartu yra ir turto pardavimo kaina. 
o Visi varžytynių nelaimėję asmenys atgauna įmokėtą varžytynių dalyvio mokestį, nuo jo atskaičius banko mokesčius.
 
Kas vyksta varžytynėms pasibaigus?
 
Varžytynes laimėjęs dalyvis privalo į organizavusio antstolio depozitinę sąskaitą sumokėti įsigyto turtą kainą, iš jos atėmęs varžytynių dalyvio registracijos mokestį. 
 
Teisės aktai nustato tam tikrus terminus, per kuriuos ši suma turi pasiekti antstolį. Kuo turtas brangesnis, tuo šis terminas ilgesnis, pvz., daugiau nei 30 tūkst. eurų kainavusio turto kainą dalyvis turi sumokėti per 30 dienų nuo varžytynių pabaigos, o jei turtas kainavo iki 3 tūkst. eurų, kaina turi būti sumokėta per 10 dienų. 
 
Neįvykusios varžytynės – kas tai? 
 
Kartais varžytynės paskelbiamos neįvykusiomis. 
 
Taip gali nutikti, jei jose nedalyvauja nė vienas dalyvis. Tokiu atveju turtas gali būti perduodamas išieškotojui už pradinę turto pardavimo kainą. 
Varžytynės skelbiamos neįvykusiomis ir jei laimėjęs dalyvis per nustatytą terminą nesumokėjo visos sumos arba jei paaiškėja, kad jis apskritai neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse. Tokiais atvejais turtas gali būti perduodamas išieškotojui už kainą, už kurią turtas buvo perkamas neįvykusiomis paskelbtose varžytynėse. 
 
Taip pat varžytynės gali būti skelbiamos neįvykusiomis tuo atveju, jei iki turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo momento patenkinami išieškotojo reikalavimai ir apmokamos visos vykdymo išlaidos. 
 
Tuomet dalyvis turi teisę reikalauti, kad skolininkas atlygintų tiesioginius nuostolius, atsiradusius dėl dalyvavimo varžytynėse, pvz., bankui sumokėtus mokesčius už dalyvio mokesčio pervedimą ir grąžinimą. 
 
Tačiau yra ir atvejų, kai neįvykusios varžytynės gali būti skelbiamos iš naujo. Taip nutinka, jei varžytynės paskelbiamoms neįvykusiomis dėl specialaus interneto portalo esminio veiklos sutrikimo. 
 
Šiuo atveju antstolis skelbia pirmąsias pakartotines varžytynes; jos vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip neįvykusiomis paskelbtos varžytynės. 
 
Antrosios varžytynės
 
Kaip minėta, jei varžytynės neįvyksta dėl dalyvių nebuvimo, turtas gali būti perduodamas išieškotojui už pradinę turto pardavimo kainą. 
 
Jei išieškotojas atsisako paimti jam perduodamą turtą, per nustatytą terminą nepraneša antstoliui, kad turtą perims, arba neįmoka pradinės parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo, per mėnesį antstolis skelbia antrąsias varžytynes. 
 
Šios vyksta tokiomis pat sąlygomis ir tvarka kaip pirmosios, skiriasi tik pradinė kaina – antrosiose varžytynėse parduodamo turto kaina nustatoma mažesnė – 60 proc. nuo turto arešto metu nustatytos kainos (įkainojimo). 
Neįvykti gali ir antrosios varžytynės, o priežastys būna panašios kaip ir pirmųjų: nėra dalyvių, išieškotojas atsisako paimti turtą arba varžytynes laimėjęs dalyvis nesumoka kainos ir pan. 
 
Tokiais atvejais turtas grąžinamas skolininkui, o pakartotinai pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus jį galima pardavinėti praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo. Išimtis taikoma tik hipoteka įkeistam turtui – jis gali būti pardavinėjamas ir anksčiau. 
8 700 800 06
8 700 800 06