Norint pateikti būtent Jums aktualią informaciją, šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies). Tęsdami naršymą Jūs išreiškiate sutikimą dėl slapukų įrašymo. Plačiau apie slapukų naudojimą skaitykite čia.

Gerai
Atgal
2018-07-10

Nei avansas, nei rankpinigiai neapsaugos nuo nemokaus kliento

Komerciniuose sandoriuose yra įprasta, kad prievolių vykdymas yra užtikrinamas rankpinigiais, kurie sutarties nevykdymo atveju lieka pardavėjui, arba avansu, kuris, esant šalių susitarimui, gali atlikti baudos funkciją ir taip pat likti pardavėjui. Tačiau remiantis naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pirkėjo nemokumo ir bankroto bylos iškėlimo atveju pardavėjui gali tekti šias sumas grąžinti bankrutuojančiai įmonei, o nuostolius dėl sutarties nevykdymo įrodinėti bei stoti į kreditorių eilę bankroto byloje bendra tvarka. Kokie Teismo argumentai dėl tokio sprendimo ir ką daryti nenorint patekti į tokią situaciją?
 
Kokias funkcijas atlieka rankpinigiai ir avansas?
 
Primintina, kad rankpinigiais laikoma pinigų suma, kurią viena sutarties šalis duoda antrajai šaliai, kad įrodytų sutarties egzistavimą ir užtikrintų jos įvykdymą. Teismų praktikoje detalizuota, kad rankpinigiai atlieka tris funkcijas: 1) mokėjimo – rankpinigiai perduodami priklausančių mokėjimų sąskaita, 2) įrodomąją – rankpinigiai perduodami sutarties sudarymui įrodyti, ir 3) užtikrinamąją – rankpinigiai perduodami pagrindinės prievolės vykdymui užtikrinti. Civilinis kodeksas numato, kad jeigu už sutarties neįvykdymą atsako rankpinigius davusi šalis, rankpinigiai lieka antrajai šaliai, o jeigu už sutarties neįvykdymą atsako rankpinigius gavusi šalis, ji privalo sumokėti antrajai šaliai dvigubą rankpinigių sumą.
 
Tuo tarpu avansas nėra tiesiogiai įtvirtintas teisės aktuose, tačiau teismų praktikoje išaiškinta, kad jis kaip ir rankpinigiai paprastai atlieka mokėjimo funkciją – įskaitomas į būsimas įmokas, gali atlikti įrodomąją funkciją, bet neatlieka užtikrinamosios funkcijos, t.y. šalis, sumokėjusi avansą, turi teisę reikalauti jį grąžinti visais sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atvejais, o šalis, gavusi avansą, jokiomis aplinkybėmis neturi jo grąžinti dvigubai. Vis dėlto kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sutarties šalys gali sutarti, kad avansas atliks mokėjimo-atsiskaitymo funkciją ir bus įskaitytas į įvykdytos sutarties kainą ir dėl sutartyje aptartų šalies padarytų pažeidimų negrąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui – šiuo atveju avansas laikomas bauda.
 
Netikėtas teismo sprendimas
 
Šių metų pradžioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo bylą, kurioje bankrutuojanti įmonė (pirkėjas) kreipėsi į teismą dėl pardavėjui sumokėto avanso grąžinimo pagal iki bankroto bylos iškėlimo sudarytą ir vėliau nutrauktą prekių tiekimo sutartį. Pardavėjas, atsisakydamas grąžinti sumokėtą avansą, rėmėsi šalių sudarytos sutarties nuostata, numatančia, kad pirkėjui, nesant pardavėjo kaltės, atsisakius pateikto ir pradėto vykdyti užsakymo ir vienašališkai nutraukus sutartį, sumokėtas avansas nėra grąžinamas. Pardavėjas laikėsi pozicijos, kad pirkėjo sumokėtas avansas vienašališkai nutraukus sutartį transformavosi į baudą ir neturi būti grąžinamas.
 
Ši nutartis yra įdomi tuo, jog Teismas sutartyje numatytą avansą kvalifikavo kaip atliekantį užtikrinamąją funkciją, tačiau nustatė, kad bankrutuojanti įmonė, nutraukdama sutartį bankroto bylos metu, nepažeidė sutarties ir jai negali būti taikoma sutartinė atsakomybė. Dėl šios priežasties avansas turi būti grąžinamas bankrutuojančiai įmonei.
 
Apibendrinant bylą, įmonei iškėlus bankroto bylą ir bankroto administratoriui pranešus, kad sutartys toliau vykdomos nebus, tai nelaikytina vienašališku sutarties nutraukimu, dėl kurio kiltų bankrutavusios įmonės sutartinė atsakomybė. Vadinasi, bankrutuojanti įmonė, sumokėjusi avansą pardavėjui, tačiau nebegalinti toliau vykdyti sutarties dėl jai pradėtos bankroto procedūros, gali reikalauti grąžinti sumokėtą avansą net jei sutartyje numatyta pardavėjo teisė jo negrąžinti.
 
Kaip apsaugoti savo interesus?
 
Taigi ką daryti, kad išvengtumėte tokių verslo situacijų? Svarbiausia – tinkamai įvertinkite verslo partnerio ar kliento mokumą dar ikisutartinių santykiu metu. Tą pamatyti galima vertinant juridinių asmenų skolų ir teismo procesų informaciją, darbuotojų, vadovų, akcininkų pokyčius, atsiliepimus viešojoje erdvėje, informaciją apie registruotiną turtą, jo suvaržymus ir kita. Tokia analizė – nemažai laiko trunkantis darbas, bet jį atlikus galima apsisaugoti nuo didelių nuostolių. O greičiausiai ir paprasčiausiai tokią analizę atlikti gali www.teisespartneris.lt – drąsiai kreipkitės! 
 
Martyna Jonuškaitė, advokato padėjėja, atstovaujanti lawtech bendrovei „Legal Balance“
 
Komentaras buvo publikuotas „Verslo žinių“ portale vz.lt:
https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2018/07/06/nei-avansas-nei-rankpinigiai-neapsaugos-nuo-nemokaus-kliento
+370 606 06352
+370 606 06352 Registruotis